Vidurinio ugdymo programos mokiniai mokomi pagal jų individualius ugdymo planus, kurie gali skirtis dalykais, dalykų kursais ir moduliais. Besimokančio pagal Vidurinio ugdymo programą mokinio mokymosi turinį sudaro:
1. bendrojo lavinimo branduolys (privalomi dalykai), kurio apimtis bendrojo lavinimo mokykloje sudaro apie 60%. viso pamokų laiko;
2. mokinio pasirinktas mokymosi turinys (papildomi branduolio dalykai, dalykų išplėstiniai kursai, dalykų moduliai ir pasirenkamieji dalykai).
Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinės pamokos per dvejus metus) yra privalomas ir bendras visiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Branduolio paskirtis – suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus.
Branduolį sudaro šių dalykų kursai:
1. dorinis ugdymas (tikyba arba etika);
2. lietuvių kalba (gimtoji );
3. užsienio kalba;
4. matematika;
5. socialinio ugdymo mokinio pasirinktas vienas dalykas (istorija, geografija);
6. gamtamokslinio ugdymo mokinio pasirinktas vienas dalykas (biologija, fizika, chemija);
7. mokinio pasirinktas vienas meninis ugdymas (dailė, muzika, drama, choreografija) arba technologinis ugdymas;
8. kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka).
Siekdama racionaliai organizuoti 2009/2011 m. m. ugdymo procesą, gimnazija mokiniams siūlo rinktis pakraipas
(mokomųjų dalykų pasirinkimo galimybės pakoreguotos 2009-09-14 ):
Mokiniai turi pasirinkti:
· vieną iš šių pakraipų;
· privalomų dalykų mokymosi kursus (išplėstinį arba bendrąjį);
· savo nuožiūra gali pasirinkti:
o pasirenkamus branduolio dalykus ir jų mokymosi kursus;
o pasirenkamus dalykus;
o dalykų modulius.
Maksimalus mokinio savaitinių pamokų skaičius – 32 savaitinės pamokos, minimalus privalomas mokinio pamokų skaičius – 28 savaitinės pamokos.
Mokinys per dvejus metus turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Pakraipų lentelėse pateikti pasirenkamieji dalykai ir dalykų moduliai nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.
Pakraipose siūlomi mokomieji dalykai, iš kurių įvertinimų formuojamas konkursinis balas, stojant į aukštąsias mokyklas (jei mokinys renkasi analogišką studijų kryptį). Daugiau informacijos apie studijų kryptis ir konkursinio balo formavimo principus galite rasti žiniatinklyje: www.mokslas.lt ir www.kurstudijuoti.lt .
Sąvokos
Mokinio individualus ugdymo planas – mokinio, besimokančio pagal vidurinio (atskirais atvejais pagrindinio) ar specialiojo ugdymo programą, pasirinkti mokytis per tam tikrą laikotarpį (pvz.: dvejiems ar vieneriems metams, pusmečiui) dalykai, dalykų kursai ir moduliai suderinti su mokyklos galimybėmis.
Bendrasis kursas (B) perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį mokinių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinti praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir praktinį taikymą, veiklos kompetenciją, vertybines nuostatas.
Išplėstinis kursas (A) savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, orientuotą į nuodugnesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokiniams savarankiško mokymosi gebėjimams ugdyti, mokymuisi operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis.
Dalyko modulis – iš anksto apibrėžta, savarankiška ugdymo ar mokymo dalyko programos dalis.
Pasirenkamasis dalykas – mokyklos siūlomas ir mokinio laisvai pasirenkamas dalykas.
Privalomasis dalykas – dalykas, kurį mokinys privalo mokytis pagal ugdymo programą.